Pilnas pokalbis iš interviu žurnalams Top Gear Lietuva ir Sport-In
bei internetiniams portalams delfi.lt ir 98.lt
Pirma dalis
Andrius Šerkšnas
AZAGIS founder / director
Lietuviai plačiai išsibarstę po pasaulį ir įvairiose pasaulio vietose užsiima įdomiais dalykais. Štai Andrius Šerkšnas gyvena Šveicarijoje ir jau septynerius metus dirba Formulės-1 komandoje. Skamba puikiai – pasirodo lietuvių yra netgi autosporto milžinėje – Formulėje-1.
„Šiame darbe būna fantastiškų momentų, tik kad ne fotografijos tuo metu galvoje.. Jau vien ko vertas naujų F1 variklių vaizdas raudonose „Ferrari“ dėžėse! Jei atvirauti apie darbo specifinius dalykus labai nereikės, žinoma, galime pasikalbėti apie tai, ką šiuo metu darau ir kaip iki to nusiritau“ – pokalbį pradeda Andrius, kuriam turime paruošę klausimų.
Andriau, visuomet atrodo, kad F1 yra kažkas nepasiekiamo ir kad ten patenka tik „išrinktieji“, ar labai sunku įsidarbinti kurioje nors iš F1 ekipų?
Savo klystkelių negalėčiau nurodyti pavyzdžiu, manau, kad dabar yra kur kas tiesesnių ir greitesnių kelių į F1. Bet dar prieš 7-8 metus ji atrodė šiek tiek kitaip.
Šiuo metu F1 nušviesta labai plačiai, komandos atviros, gausu TV laidų, o dar visai neseniai jos buvo gerokai uždaresnės.Tokios organizacijos kaip McLaren įvaizdis atšilo ir pasidarė draugiškesnis tik pradėjus bendradarbiauti su Vodafone rinkodarininkais. Prieš tai ji buvo šalta ir atšiauri kaip „Žvaigždžių karų„ imperija, o dabar galima net virtualiai pasivaikščioti jos koridoriais internetuose.
Moderni F1 yra labai specializuota, įdarbinamas personalas dažnai yra labai aukštos kvalifikacijos, siauros srities ekspertai. Komandos labiau linkusios priimti genialų specialistą iš kosminės aviacijos, kuris gal net nelabai ir domisi F1 ar net neturi vairuotojo pažymejimo, negu, deja, ką nors iš fanų, kuris pasiryžęs išsitatuiruoti komandos pavadinimą ir žino visą F1 istoriją mintinai.
Ką veikei iki tol, kol nedirbai F1?
Paskutiniai 10-15 metų man buvo labai darbingi. Daug laiko praleidau JAV, po to grįžęs pasinėriau į Lietuvos automobilių sportą. Buvo idėjų, sutikau tinkamus žmones. Kaune įkūriau automobilių tiuningo kompaniją „AZAGIS“. Specializavomės Mercedes-Benz ir BMW automobilių tobulinimu. Daug dirbome su klientais iš užsienio. Buvo nelengva, bet įdomu, pats kūriau ir dizainą, logotipus, eskizus, turėdamas laiko padėdavau ir gaminant spoilerius.
Po kokių penkių metų sunkaus ir kruopštaus visų mūsų darbo, kai jau buvome beįsibėgėjantys ir klientai jau patikėdavo mums ir Maybach, Rolls-Royce, Bentley automobilius, deja, gavau pasiūlymą važiuoti dirbti į F1. Skridau, derėjausi. Aplankiau dvi komandas: vieną Šveicarijoje ir vieną Anglijoje. BMW Sauber F1 atrodė patraukliau, tad netrukus išvykau į Ciurichą dirbti naujame Tyrimų ir vystymo (R&D) centre.
Interviu į F1.. Ar labai baisu buvo?
Žinoma. Bet skrisdamas i Šveicariją, BMW Sauber kvietimu į pokalbį, vietą lėktuve gavau 1F – pamaniau, kad gal bus geras ženklas, taip ir buvo.
Tuo pat metu buvo galimas ir kitoks karjeros posūkis – naujas katerių gamintojas iš Anglijos ketino rengti modernių, futuristiškai atrodančių katerių čempionatą su etapais po pasaulį, ir ieškojo organizatoriaus/ koordinatoriaus, patekau pas juos į atranką. Vandens sportas man labai prie širdies, gal iš tėvo – studijų laikais jis pats gamindavosi skuterius, t.y. greitaeigius kartingus ant vandens.
O Lietuvoje tuo pačiu metu atėjo pasiūlymas „peržiūrėti“ McLaren SLR – tiuningistai supras..
Taigi 2007-aisiais teko gerokai pasukti galvą ir apsispręsti. Galbūt ir buvo verta pasilikti veikiantį padalinį Lietuvoje, bet nutariau koncentruotis tik į F1. Manau pasirinkau teisingai, nes jau sekančiais metais atėjo pasaulinė krizė ir toks biznis kaip mūsų – ne pirmo būtinumo, o greičiau prabangos dalykas – būtų patyręs sunkumų.
Papasakok plačiau apie tuometinę veiklą Lietuvoje
Jei pamenate, 2000–ųjų pradžioje buvo išleisti ir pirmieji „Greiti ir įsiutę“ filmai, tai buvo ir idėjinių, įvairaus kalibro tiuningo garažų, dirbtuvių, firmų kūrimosi metas, sakyčiau auksinis Lietuvos „tiuningo romantikos“ dešimtmetis. Dabar mums gal naivokai ir juokingai atrodo, bet tuo metu buvo linksma, tos naktys boksuose prie išskerstų bolidų, tabako dūmai ir benzino garai.. Dviratininkams to nesuprast! 😀
Beveik tuo pat metu pradėjome organizuoti ir įvairias lenktynes, atsisiunčiau iš JAV profesionalią „Race America“ laiko matavimo įrangą. Trasų trūko, todėl pradejome rengti Kačerginės „Nemuno žiede“, o po to persikėlėme į Kauno prekybos miestelį „Urmas“. Organizuodavome tikrojo standarto – 1/4 mylios drago, driftingo, supermoto motociklų ir keturračių varžybas, viskas vykdavo vakarais, pritraukdavome kelis tūkstancius žiūrovų. Su AZAGIS GTR komanda dukart iš eilės tapome Lietuvos čempionais, vėliau labai sėkmingai debiutavome 1000 km GP lenktynėse. Pakeliui dar su bendraminčiais įkūrėme Lietuvos „HONDA“ klubą.
Bet aš savęs niekados nei drageriu, nei drifteriu nelaikiau, todėl 2007 m. nutariau, kad atėjo laikas išbandyti jėgas kitur. Dragų organizavimą ir LASF įgaliojimus perdaviau tikriesiems dragsterių fanatikams, drifto varžybas „Urme“ palikau žmonėms, kurie tuo domisi ir tuo gyvena – drifteriams; pats išvažiavau į F1.
Nebuvo gaila viską palikti?
Manau, kad absoliučiai visiems tai išėjo į naudą. Gaila buvo tik palikti didelį būrį draugų, pagalbininkų, partnerių bei kitų puikių žmonių, kurie mus palaikė ir visaip padėjo, be kurių pastangų nieko nebūtų buvę. Bet praktiškai visi iš jų susirado vietas naujuose renginiuose, varžybose ar klubuose. Dabar smagu žiūrėti kaip stipriai patobulėjo viskas – dalyvių parkas, foto, vaizdo technika, sunku lyginti su tuo kas buvo anksčiau.
BMW Sauber F1
2007-aisiais į komandą plūste plūdo investicijos ir geriausi specialistai iš viso pasaulio. Hinvilyje, kuris yra prie Ciuricho maždaug kaip Kačerginė prie Kauno, buvo komandos centras ir vėjo tunelis. Miunchene BMW kurdavo variklius ir greičių dėžes, o visa kita mes, Hinvilyje. Rezultatai netruko ateiti – jau sekančiais metais pasiekėme pirmąją pergalę Sauber komandos 40 metų autosporto istorijoje. Šveicarams tai buvo didelis įvykis: dabartinis Šveicarijos prezidentas U. Maureris, pats kilęs iš Hinvilio, (ir lankęsis pernai Lietuvoje) surengė mums priėmimą ir pasveikino mus asmeniškai. Na, o vėliau BMW kartu su „Honda“ ir „Toyota“ netikėtai pasitraukė iš F1.
Nuo ko pradėjai, kokie buvo tavo pirmieji žingsniai F1?
Nuo klausimo „Kas atsakingas uz bolido dažymą?“ 🙂 Žinote kokių spalvų Sauberis buvo beveik visą laiką – iš esmės baltai-mėlynai-žalias. Vėliau atsirado proga truputį prisidėti, ir pagaliau 2013 m. (simboliška, kad kaip tik „AZAGIO“ 10 metų jubiliejaus proga) Sauber bolido išdažymas „netikėtai“ radikaliai pasikeitė ir tapo tarsi azaginis, mūsų firminių spalvų – titano pilka su raudona. Dabar jau neblogai. Vaizdas, kai derinant spalvas arba fotosesijų metu bolidas apšviečiamas plonyčiais raudonais lazeriais, nerealus. Galima būtų jį padaryti ir ryškesnį, ypač TV transliacijoms, bet šiuo metu ne tai svarbiausia.
Papasakok plačiau apie skyrių, kuriame dirbai.
R&D (tyrimų ir vystymo) skyrius – tai buvo naujai įkurtas nedidelis, uždaras eksperimentinis padalinys, dirbęs su įvairiais avangardiniais BMW projektais. Tai įvairūs testai ir tyrimai, aprėpiantys visą automobilį ir jo komponentus: konstrukciją, medžiagas, stabdžius, kuro bakus, KERS; karboninė BMW greičių dėžė buvo taip pat didelis projektas. Pavyzdžiui, kompozitinių medžiagų tyrimai: 80% bolido, įskaitant kai kurias variklio detales, pagaminta iš kompozitinių medžiagų, daugiausiai anglies pluošto, todėl tyrėme ir įvairias naujas medžiagas, ir jų junginius, panaudojimo būdus ir galimybes. Tikslai gali būti įvairūs – greičio/elgsenos (“performance”) ar svorio, balanso optimizavimas, gali būti kaštų mažinimas ar net bolido ekonomiškumas.
Glaudžiai bendradarbiavome su BMW M padaliniu Miunchene. Tuo metu buvo pakloti ir dabartinės BMW „i“ serijos pamatai.
Ar tai reiškia, kad „BMW“ pasitraukimas buvo smūgis komandai ir tavo pagrindiniam darbui?
Pasitraukus BMW, komandai reikėjo išgyventi ir buvo paliktos tik gyvybiškai svarbios veiklos, o mūsų testavimo skyrius (R&D) praktiškai uždarytas. Bet kaip tik tuo metu i Europą įžengė nauja elektromobilių kompanija „Tesla Motors“ ir man pavyko tapti pirmuoju serviso/aptarnavimo vadovu Šveicarijai naujai kuriamoje atstovybėje Ciuriche. Patiko kompanijos įkūrėjo požiūris ir grupės ambicijos, ypač SpaceX projektas, kaip privati NASA alternatyva.
Atranka buvo net sudėtingesnė negu į F1, teko atsakyti ir į įkūrėjo E. Musko klausimus. Ciuricho showroom‘as ir aptarnavimo centras buvo numatytas gražioje vietoje, senamiestyje. Kas liečia aptarnavimo, serviso dalį – žinojau, ko paprastai reikalauja ir tikisi klientai iš lietuviškų „AZAGIO“ laikų, o kaip įrengti automobilių serviso zoną pagal F1 standartus – iš „BMW Sauber“, taigi infrastruktūros kūrimo darbai ėjosi sklandžiai. Nemažas iššūkis buvo senovinio pastato, priklausančio Šveicarijos nacionaliniam bankui, pertvarkymas į automobilių, kad ir elektrinių, servisą.
Man pačiam daug įdomiau buvo pasisemti specifinių žinių logistikos, koordinavimo, komunikacijos srityse, perprasti informacijos valdymą tokioje dinamiškoje,pasaulinio lygio organizacijoje. Sėkmingai praėjau apmokymus Miunchene. Darbą šioje kompanijoje vertinčiau kaip gerą, intensyvią mokyklą, ir šiaip iš esmės patiko, nes kaip tik tuo metu įvyko Teslos IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas) – vertinga patirtis iš finansinės pusės.
Dar teko sudalyvauti ir Tesla Roadsterio reklaminėje fotosesijoje ir netyčia trumpam tapti pasaulinio „Tesla“ serviso „veidu“– sesei buvo daug juoko! 🙂
Vėliau situacija „Sauber“ stabilizavosi ir grįžau i F1.
Pirmos dalies pabaiga.